Vandis Chamrovski (1964 - 2007)
40 METŲ PER DYKUMAS
arlekinas ant mėlyno lyno parodo mortale į širdį
apsinešusiai mylimai miniai kuri trokšta salto
tu nuveski mane į krūtinę kur juoda ir balta
tarp ištinusių prakaitu durų į atvirą ugnį
ar palauksi lietaus ar pagirdysi įšalo veidu
ar pareisi žodžiu ar atsuksi į šilumą nugarą
aš neleidau kartoti klaidų o tu vėl pasileidai
ant visų keturių neprigirdinčio vakaro pusių
karaimai manęs nepriglaus aš per daug abejingas
fariziejai manęs nepriims aš is svetimo molio
mano brolis išėjo pas kur.vas o kelias neilgas
mano tėvas išėjo pas karves negrįžo namo
o kada prie šaltinio sutiksiu ištroškusį žydą
o kada pasilenkęs tarp kojų akis pamatysiu
tarp nukritusių rūbų surasiu paklydusį vyrą
į dainuojantį slėnį vėluojantį dvidešimt metų
S.T.(III)
telefonas ne ryšio zonoje abonentas nenori kalbėtis
tavo meilė skaudi madonoje sau pati negali padėti
sau pati akimis į nugarą viltimi į stiklinę sieną
metai laukė širdis negrūdino vis negižo tarytum pienas
vis tikėjo pareis nealkanas apkabins be vinies kišenėje
langas uždaras durys atviros o tikėjimas nepaseno
o vienintelis liks vieninteliu o vienintelė lauks kaip laukė
dovanojo likimas bilietus dovanojo stotis be kaukės
ne ramybę o tikrą meilę ne vienatvę o tikrą skausmą
vieni smerkia kiti pavydi bet tai mano ir tavo jausmas
bet tai mano ir tavo gintaras ne geltonas bet klaikiai artimas
dovanoju save lyg užgaidą dovanoju bet viską atimu
PERFORMANSAS (I)
nekalbėkime Dievui nesąmonių
nesakykime vandeniui ne
vakar gimėme šiandien pasenome
susitikę ežiuką rūke
karas baigėsi likome lagery
žodžių tvoros padorios viduj
įveikti sueity neišganymo
neišgavome to ko verti
neverti negirti nemelavome
partizanai neleido dainuot
pasileidę lyg piemenys avino
neprabudę nuėjom miegot
ne rytoj ne poryt ne šeštadienį
ne namie ne svečiuos ne skylėj
mūsų dienos laimingos egzaminu
išlaikytu elektros kėdėj
mūsų dienos žydėjimas trešnių
koncervuotų kartu su ledais
parodoj padorioj pasikarsiu
jei visuomenė man neatleis